Kas slypi už dietų?

Galbūt jūs jau pažįstami su dietos terminu, galbūt pažįstate ką nors besilaikantį dietos arba gal ir jūs jos laikotės. Dietos ir dietos planai dažnai reiškia apribojimus. Kalorijų ribojimas ir valgymas mažiau nei reikia sukuria kalorijų deficitą. Tai labai gerai žinomas būdas numesti nereikalingus riebalus ir svorį.  Ir šis metodas rekomenduojamas dietologų,  gydytojų ir sveikatos ekspertų, siūloma laikytis dietos. Taigi, atrodo turėtų būti teisinga, taip?

Na, šiandien norėčiau aptarti plačiai nediskutuojamą šalutinį dietos poveikį mūsų kūnui. Pažiūrėkime naujausius mokslinių tyrimų duomenis ir nuspręskime, ar dietos tikrai tokios veiksmingos.

Visų pirma, nežiūrint į tai, kiek ilgai jūs susipažinę su dietomis arba laikotės dietos, leiskite užduoti keletą klausimų. Ar visus metus dietininkai, kuriuos pažįstate (įskaitant ir jus) išlieka liekni? Ar jie atrodo laimingi ir sveiki? Ar jų svoris atrodo stabilus ir subalansuotas? Iš tiesų, dažniausiai ne.

KĄ DARO DIETOS?

Dieta gali padėti numesti svorį trumpam. Numetant svorį daugiausia prarandama skysčių, lieka liesas raumuo ir gyvybiniai audiniai. O ilgainiui, tai išties turi priešingą efektą:  priverčia kaupti riebalus daug sparčiau nei žmonėms, kurie nesilaiko dietos. Pažvelkime į tyrimus ir pasistenkime tai įrodyti.

Vienas tyrimas, kurį esu jau minėjusi anksčiau, ypatingai savo video, yra Minesotos Bado eksperimentas („Minnesota Starvation Experiment”), kuris atliktas antrojo pasaulinio karo metais. Tyrimo tikslas – ištirti badavimo pasekmes žmonėms. Šalia daugumos ne tokių malonių pasekmių, tyrimas parodė tą faktą, kad suvartojamo maisto ribojimas ir valgymas mažiau negu reikia organizmui, iššaukia kūno reakciją atsisakyti tokių funkcijų, kaip plaukų augimas, hormonų gamyba ir kt. tam, kad išsaugotų energiją. Taip pat, tai, ką tiriamasis prarado daugiausia buvo liesa raumenų masė, kuri yra labiausiai riebalus ir kalorijas deginanti kūno dalis ir apskritai, tiriamųjų asmenų dėl badavimo medžiagų apykaita sumažėjo vidutiniškai 40%. Šiems asmenims buvo paskirta 1560 kalorijų dieta ir tai yra dvigubas kiekis to, ką siūlo kai kurios dietos!

Dar vienas bandymas dėl trupalaikės dietos pasekmių buvo atliktas su žiurkėmis. Jis vyko Ženevos universitete ir į jį  buvo įtrauktos trys žiurkių grupės, maitinamos tokios pat kokybės maistu. Trys žiurkių grupes tyrime sudarė:

•       Normali grupė: suaugusios žiurkės maitinamos normaliai.
•      Mažiau maisto suvartojanti grupė: suaugusios žiurkės laikinai metančios svorį matinamos mažiau
•    Natūraliai liesa grupė: jaunos žiurkės, kurios natūraliai svėrė panašiai kaip Mažiau maisto suvartojanti suaugusiųjų  grupė nedelsiant po badavimo.

Galite palyginti su tokiomis pat žmonių grupėmis:

•          Normaliai valgančių žmonių  grupė:  žmonės kurie valgo normaliai, neskaičiuodami kalorijų, tik klausydami savo kūno signalų, jų optimalus kūno svoris normalus ir sveikas.
•         Mažiau valgančių žmonių grupė: žmonės kurie laikosi dietos, riboja kalorijas svorio metimui. Prieš dietą optimalus kūno svoris normalus (ar net virš ribos), bet svoris prarastas stresiniu būdu (kūnui) laikantis dietos.
•          Natūraliai liesų asmenų grupė: liekni žmonės, kurie nesilaikė dietų ir neribojo kalorijų.

Pirmąsias dešimt tyrimo dienų Mažiau valganti grupė valgė 50% mažiau nei įprasta, kai tuo tarpu Normaliai valganti grupė valgė normaliai. Dešimtą tyrimo dieną:

•          Normaliai valgančių žmonių grupė ir toliai valgė normaliai.
•          Mažiau valgančių žmonių grupė nustojo badauti ir pradėjo valgyti normaliai.
•          Natūraliai liesų asmenų grupė vis dar valgė normaliai.

Tai tęsėsi dar dvidešimt penkias dienas ir trisdešimt penktąją dieną tyrimas baigėsi.

Trisdešimt penkių dienų tyrimo pabaigoje, Normaliai valganti grupė normaliai valgė trisdešimt penkias dienas. Mažiau valganti mažiau valgė dešimt dienų ir normaliai dvidešimt penkias dienas. Natūraliai liesa grupė valgė normaliai trisdešimt penkias dienas.

Pažvelkime į šio tyrimo rezultatus. Iš to, ką žinote apie dietą, jūs galvotumėte šitaip: Normaliai valganti grupė išliko to paties svorio ir išlaikė aukščiausią svorį ir riebalų kiekį iš visų, grupė metanti svorį turėjo žemesnį svorį nei normalioji grupė, nes dešimt dienų jie valgė 50% mažiau, natūraliai liekna grupė išliko to paties svorio ir maždaug taip pat, kaip dietos besilaikančioji grupė.

Tačiau tyrimas parodė ką kita! Išties jis parodė, kad patį aukščiausią svorį ir riebalų kiekį turėjo grupė besilaikanti dietos.

Mažiau valganti grupė svėrė daugiausiai ir turėjo didžiausią riebalų kiekį. Nors jie 10 dienų valgė mažiau, jie buvo žymiai sunkesni nei tie, kurie valgė normaliai viso tyrimo metu. Valgymas mažiau sukėlė medžiagų apykaitos pakitimus, kurie nulėmė žiurkėms priaugtą – ne numestą – svorį ir riebalus po grįžimo į normalų svorį.  Tyrėjai pranešė, kad Mažiau valgančios grupės medžiagų apykaita riebalus degino 500% mažiau efektyviai ir kad jų medžiagų apykaita sulėtėjo 15% tyrimo pabaigoje.

Kas apie žmonių dietą?

Kad įsitikintume, jog tai tiesa, pažvelkime į tyrimo rezultatus, atliktus su žmonėmis, besilaikančiais dietos. Tyrimas atliktas vadovaujant Dr. Rufolph Leivel, molekulinės genetikos skyriaus direktoriui, Kolumbijos universiteto medicinos centro pediatrijos skyriuje.

Jo tyrime grupė žmonių, sveriančių apie 152 kg badaudami numetė iki 100 kg. Kai pasibaigė ekstremali, kalorijas ribojanti dieta, tyrėjai norėjo įsitikinti, kokį poveikį mažesnis valgymas turėjo 100 kg sveriantiems, dietos besilaikiusiems asmenims, deginant riebalus. Kad tai padarytų, jie pasitelkė iš prigimties lieknus, panašaus amžiaus žmones. Ir grupę tokio pat amžiaus, apie 152 kg sveriančių, bet nebadaujančių asmenų. Šitaip tyrėjai sudarė tris grupes palyginimui:

•         Nebadaujantys, 152 kg sveriantys žmonės
•        152 kg svėrę, badavęir numetę svorį iki 100 kg
•          Nebadavę 62 kg žmonės

Taip kaip automobiliui reikia daugiau kuro negu motociklui, nebadaujantiems 152 kg sveriantiems žmonėms reikia daugiau kalorijų nei nebadaujantiems 62 kg sveriantiems žmonėms, tiesa? Taip. Didesnė kūno masė reiškia didesnį reikiamą kalorijų kiekį svoriui išlaikyti ir judėti. Taigi, manote, kad numetus 52 kg, 100 kg sveriantys žmonės liko tarp kitų dviejų grupių, tiesa? Tyrimas parodė ką kita!

Dėl badavimo šalutinio poveikio, 100 kg sveriančių asmenų medžiagų apykaita sumažėjo drastiškai. Išties, jiems reikėjo 5% mažiau kalorijų per dieną nei nebadaujančiųjų 62 kg žmonių, nors jie turėjo judinti 37 kg masės daugiau. Tai baisu. Bet toks įprastas šalutinis dietos ir kalorijų ribojimo efektas.

Kas išties atsitinka laikantis dietos?

Taigi, mes apžvelgėme keletą tyrimų ir sužinojome, kaip kūnas reaguoja į dietą. Toliau pasiginkime į tai, koks būna psichologinis efektasi, kuomet imamasi dietos/badavimo.

Nepaisant svorio, net jei neturite viršsvorio, kūnas patenka į vadinamą badavimo būseną. Priešingai,nei daugelis mano, badavimo būseną patenkama nebūtinai esant žemesnio, nei normalus, svorio. Tai gali nutikti būnant bet kokio svorio, kaip teigiama aukščiau. Badavimo būsena yra valgymas mažiau kalorijų nei reikia organų funkcionavimui ir įprastam aktyvumui palaikyti. Badavimo būsena yra dietų ir jų laikymosi pasekmė!

Po velnių, kūnas yra be galo protingas ir išmintingas! Kai jis nujaučia, kad suvartojama mažiau kalorijų, jis atsako prisitaikymu ir psichologiniu pasikeitimu, kas sulėtina medžiagų apykaitą dėl to, kad užtektų kalorijų kurios suvartojamos. Bet KODĖL?

Dėl to, kad jūsų kūnas daro viską, kad išliktų! Jis išjungia kūniškas funkcijas, kurios nėra būtiniausios išgyvenimui. Įsidėmėkit: išlikimui. Tai nereiškia, kad jos nereikalingos pilnaverčiam gyvenimui, nes jos yra! Jūsų kūnas dabar yra išlikimo būsenoje, kas yra labai stresiška. Išjungdamas tas funkcijas, kūnas saugo energiją tokiems organams, kaip širdis. Jei kūnas nebūtų labai protingas, jis toliau vykdytų visas funkcijas nepaisant ribojimo, kas lemtų kiekvieno organo kančią, o toliau ir širdies sustojimo galimybę. Ilgalaikės dietos gali tai sukelti, jei pasiekiamas kraštutinumas (kitaip – valgymo sutrikimai), bet be kūno intelektualumo tai nutiktų daug greičiau.

Esmė tame, kad nepavyks išlaikyti to svorio, kurį pasiekėte dieta, jei grįšite prie normalaus valgymo. Jūs sulėtinote savo medžiagų apykaitą ir praradote daug lieso raumens, kuris yra pagrindinis riebalų degintojas. Bet tai nereiškia, kad kūnui to raumens nereikia, nes jis gyvybiškai svarbus atstatant prarastus audinius, norint atgauti sveikatą. Kartu taip pat vyksta ir papildomo svorio augimas.

Amerikos Medicinos Asocijacijos žurnale, Daktaras  ir asocijacijos narys rašė, kad svoris metamas mažiau valgant ne „dėl riebalų sluoksnio mažinimo, bet kūno audinių nykimo... dėl to, bet kokia sėkmė, pasiekta dieta, turi būti tęsiama ilgalaikiu neteisingu valgymu.“

Ar tai reiškia, kad jūs turėtumėte toliau riboti kalorijas? NE. Štai kas yra valgymo sutrikimas, ir štai kodėl dieta yra pagrindinė valgymo sutrikimų priežastis. Jei jūs toliau ribojate, jūs verčiate savo kūną naikinti jį patį save ir galų gale, jei nesustojama, tai priveda prie mirties.

Ar būtina susitaikyti su mintimi, kad būsite apkūnesni nei kiti, vien dėl to, kad laikėtės dietos? Ne, aš turiu jums gerų naujienų.

Kūnas būdamas toks protingas, gali sugrįžti į buvusią būklę. Atspėkite kaip? Taip, suprantama - VALGYDAMI! Valgydami KIEK NORITE IR KADA NORITE BEI NEPERSISPORTUODAMI. Valgyti, valgyti, daug valgyti  – kiek norite, nes tai kūno natūralus atsakymas į dietą – jis stengiasi atpirkti visas kalorijas, kurių jam nedavėte. Tai bus papildomos kalorijos, kurios leis atsatyti dėl kalorijų trūkumo, prarastus audinius. Jūsų kūnas negalės jų atgaminti, jei kokiu nors būdu toliau ribosite maistą. Besaikis valgymas, dar vadinamas ekstremaliu alkiu, yra puikus dalykas, ir reikia jį priimti teigiamai.

YO-YO dietos

Yo-yo dieta – tai terminas, kuomet šokinėjate nuo dietos prie besaikio persivalgymo. Tai kuomet stengiatės kovoti su kūnu ir riboti kalorijas. Besaikis valgymas – tai kūno biologinis atsakymas, kurio siekis išlaikyti jus gyvus ir sveikus, štai kodėl taip sunku prieš jį atsilaikyti – jūs kovojate patys su savimi. Vienintelis būdas tai ištaisyti, yra nustoti laikytis dietos ir leisti sau valgyti tai, ką norite. Galiu pilnai rekomenduoti intuityvaus valgymo knygą, kuri turi daug geros informacijos ir buvo ta knyga, kuri padėjo man išsivaduoti nuo dietų ir valgymo sutrikimų.

VALGYMO SUTRIKIMAI

Tyrimai parodė, kad dietos ir valgymo sutrikimai labai susiję. Taip pat parodė, kad žmonėms, kurie laikosi dietos būdami jaunesni nei 15 metų, rizika įgyti valgymo sutrikimą padidėja 8 kartus. Visa tai prasminga: dieta jus išmoko išbalansuoti kūną ir alkio signalus taip, kad jūs negalite savimi pasitikėti. Tuomet faktas, kad besaikis valgymas seka po dietos, atrodo stiprina tokį elgesį dar labiau, nes tuomet jaučiatės, kad savimi pasitikėti negalite dar labiau.

Jei kartais jūs kenčiate nuo valgymo sutrikimų, net jei tai būtų lengva forma, rinkitės pasveikti. Tai visiškai verta kiekvieno mažo dalyko, ir aš tai žinau nes man prireikė dešimtmečio pilnai nuspręsti pasveikti, bet kuomet nusprendžiau, tai tapo vienu geriausių dalykų kurios įvykdžiau sau.

NESILAIKYKITE DIETŲ

Taigi, rimtai, nesilaikykite dietų. Tai gali atrodyti kaip viliojantis greitas sprendimas, bet dalykai, kuriuos tenka ilgainiui paaukoti, to neverti. Asmeniškai aš likau traumuota tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Viską apverčiau aukštyn kojom ir dabar esu visiškai įsitikinusi, kad laikytis dietos niekada nebuvo verta! Tiesiog žinokite, jei turite valgymo sutrikimų ar laikotės dietos, visada galite sugrįžti į buvusią būklę.

Mėgėjiškas vertimas iš anglų kalbos. Originalus straipsnis.